Vandens temperatūra Lietuvoje

Liepos ir rugpjūčio mėnesiais Baltijos jūros vanduo ties Lietuvos krantais (Palanga, Šventoji, Melnragė) dažniausiai įšyla iki 18–20 °C. Tačiau net ir labai karštą dieną jūra gali staiga atšalti iki 14–16 °C. Taip nutinka, kai vėjas, dažniausiai rytų, nupučia šiltą paviršinį vandenį tolyn į atvirą jūrą, o į jo vietą iš gelmių pakyla šaltos srovės. Todėl pajūryje visada verta pasitikrinti gyvus duomenis prieš einant maudytis.

Greičiausiai ir labiausiai įšyla seklūs, nedideli ežerai bei tvenkiniai. Pavyzdžiui, Pietų Lietuvos ežerėliai ar Kauno marios vidurvasarį gali pasiekti net 24–26 °C. Tuo tarpu didžiausi ir giliausi šalies ežerai, tokie kaip Tauragnas, Asveja ar Dusia, dėl savo didelio gylio įšyla kur kas lėčiau ir išlaiko vėsesnį, gaivesnį vandenį visą vasarą. Sraunių upių, tokių kaip Neris ar Žeimena, vanduo taip pat visada bus vėsesnis nei stovinčių ežerų.

Vasaros metu populiarių Lietuvos upių, tokių kaip Ūla, Minija, Širvinta ar Jūra, vandens lygis dažnai drastiškai nukrenta. Jei matote, kad lentelėje upės lygis yra artimas nuliui ar neigiamas, didelė tikimybė, kad plaukiant baidarę teks dažnai tempti ją per akmenis ir seklumas. Priešingai, pavasarį ar po smarkių liūčių stipriai pakilęs vandens lygis reiškia greitą srovę ir pavojingesnes sąlygas pradedantiesiems.

Žiemos maudynių entuziastai, vadinamieji „ruoniai“, į atvirus Lietuvos telkinius ar Baltijos jūrą neria net kai vandens temperatūra siekia vos 0–4 °C. Sveikuolių organizacijos pabrėžia, kad ledinis vanduo gali stipriai paveikti organizmą, todėl nepasiruošusiam žmogui jis sukelia šoką. Saugus laikas eketėje pradedantiesiems yra vos kelios sekundės. Norint saugiai grūdintis po pirties, rekomenduojama šį įprotį formuoti dar rudenį, kai ežerų vanduo atvėsta iki 10–14 °C.